Arnoldas su terapeute reabilitacijos užsiėmime Lenkijoje

Ligonių kasų kompensacija už gydymą užsienyje: kaip tai veikia iš tikrųjų

Tris kartus vežėme Arnoldą reabilitacijai į Lenkiją. Tris kartus kreipėmės į ligonių kasą. Tris kartus pinigus grąžino, tik sumos buvo labai skirtingos.

Čia surašyta, kaip ši tvarka veikia iš tikrųjų. Ne perpasakotas įsakymas, o tai, ką matėme savo dokumentuose.

Kalbame apie atvejį, kai važiuojate savarankiškai, susimokate savo pinigais, o grįžę dalį atgaunate. Tai vadinasi tarpvalstybine sveikatos priežiūra.

⚠️ Prieš skaitydami toliau, žinokite viena. Šiuo keliu atgaunama tik dalis, apskaičiuota pagal Lietuvos kainas. Yra ir antras kelias, S2, kuriuo gydymą apmoka visą, bet jo reikia prašyti prieš išvykstant ir atgaline data jis neišduodamas. Apie jį parašyta puslapio pabaigoje. Neatsisakykite jo vien todėl, kad leidimo neprivaloma turėti.

Svarbi smulkmena, dėl kurios daug kas abejoja: paslaugas galima gauti ir viešose, ir privačiose užsienio įstaigose. Tinka Europos Sąjungos šalys, taip pat Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija. Šveicarija ir Jungtinė Karalystė šiuo keliu nekompensuojamos. Tai, kad Lenkijos centras yra privatus, kompensacijai netrukdo.

Nuo ko viskas prasideda: siuntimas

Tai svarbiausia sąlyga, ir būtent dėl jos dažniausiai negaunama nieko.

Paslaugos užsienyje turi būti suteiktos pagal Lietuvos gydytojo siuntimą. Įstaiga, kurioje tas siuntimas išduotas, privalo turėti sutartį su ligonių kasa. Svarbu būtent sutartis, o ne tai, valstybinė įstaiga ar privati: privati klinika, turinti sutartį, siuntimą išduoda visiškai galiojantį. Nuo 2026 m. liepos 1 d. tai galioja net ir tada, kai pati konsultacija buvo mokama. Netinka tik siuntimas iš įstaigos, kuri sutarties su ligonių kasa dėl tos paslaugos apskritai neturi, tad prieš registruodamiesi paklauskite klinikos, ar tokia sutartis yra.

Siuntimas turi būti išduotas prieš pradedant gauti paslaugas. Reikalavimo gauti jį būtent prieš išvykstant teisės aktuose nėra, bet praktiškai tai tas pats: paslaugos prasideda atvykus.

Reabilitacijos atveju siuntimą (forma E027) skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas. Pas jį patekti reikia su siuntimu konsultacijai, ir čia svarbu žinoti, kad kelias nėra vienas. Siuntimą FMR gydytojo konsultacijai gali išduoti šeimos gydytojas, bet lygiai taip pat gali ir bet kuris kitas gydytojas specialistas, pavyzdžiui, vaikų neurologas, pas kurį vaikas ir taip stebimas, arba stacionare vaiką gydęs gydytojas. Grįžti dėl to pas šeimos gydytoją neprivaloma.

Paties siuntimo į kasą nešti nereikia, jį randa elektroninėje sistemoje ESPBI.

Kokį siuntimą imti, ir kiek už jį moka

Čia yra dalykas, kurio mes patys ilgai nežinojome. Suma priklauso ne nuo to, kur važiavote ir kiek sumokėjote, o nuo to, koks siuntimas.

Kelias pirmas: antrinė stacionarinė medicininė reabilitacija (reabilitacija II)

Siuntimą skiria FMR gydytojas.

⚠️ Svarbu dėl formuluotės. Antirecidyvinis sanatorinis gydymas ir reabilitacija II yra dvi skirtingos paslaugos: skirtingi rodmenys, skirtinga trukmė, skirtingas dažnis ir net skirtingas apmokėjimo procentas. Vienas siuntimas išduodamas vienai paslaugos rūšiai, gydytojas jame nurodo konkretų reabilitacijos profilį, rūšį ir trukmę dienomis. Prašyti „siuntimo sanatoriniam gydymui, reabilitacijai II“ neteisinga. Vaikui su cerebriniu paralyžiumi svarbu ir tai, kad diagnozės G80 sanatorinio gydymo rodmenų sąraše apskritai nėra, tad prašyti reikia būtent reabilitacijos II.

Ši paslauga apmokama už kiekvieną lovadienį. Nuo 2026 m. liepos 1 d. vieno vaiko lovadienio bazinė kaina yra 94,35 euro, o lydinčio asmens lovadienis 18,87 euro. Vienuolikos dienų kursas taip susideda į 1 245 eurus.

Tai lubos, o ne suma, kurią tikrai gausite. Jeigu Lenkijoje sumokėsite mažiau, grąžins tiek, kiek sumokėjote.

Kaip dažnai. Čia lengva suklysti, ir mes patys ilgai klydome. Vaikui pagal tą patį ligos kodą stacionarinė medicininė reabilitacija skiriama ne daugiau kaip du kartus per kalendorinius metus, o kitas kursas gali būti skiriamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo ankstesniojo pabaigos. Trys mėnesiai yra mažiausia pertrauka, o ne periodiškumas: „kas tris mėnesius“ reikštų keturis kursus per metus, o tiek neleidžiama.

Siuntimas galioja vienam kursui, ir atvykti pagal jį reikia per du mėnesius nuo jo pasirašymo. Kiekvienam kitam kursui reikia naujo FMR gydytojo sprendimo ir naujos formos E027.

Vaikams su nustatytu neįgalumu atskirai gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija, kuriai šis dviejų kursų limitas netaikomas. Apie tai verta paklausti FMR gydytojo atskirai.

Kelias antras: vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija, tik iki septynerių metų

Ankstyvoji reabilitacija teikiama vaikams iki 7 metų. Tai tiesioginė teisės akto nuostata. Svarbu: šis amžiaus ribojimas galioja tik ankstyvajai reabilitacijai. Medicininė reabilitacija, tarp jos ir reabilitacija II, šio amžiaus ribojimo neturi. Po septynerių vaikas lieka stebimas socialinio pediatro iki pilnametystės.

Ankstyvąją reabilitaciją skiria gydytojas socialinis pediatras. Nusiųsti pas jį konsultacijai gali šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas arba kitas gydytojas specialistas.

Kiek dienų priklauso. Tai priklauso nuo to, kokia paslauga paskirta pagal diagnozę.

  • `vaiko raida A` – lengvi vienos funkcinės srities sutrikimai. Iki 20 dienų per metus.
  • `vaiko raida B` – čia patenka ir cerebrinis paralyžius (G80–G83), taip pat raidos sutrikimai, autizmo spektras, įgimtos anomalijos. Iki 40 dienų per metus, o gydytojų konsiliumo sprendimu iki 60.
  • `vaiko raida C` – kai ligos eigą sunkina gretutinis sindromas: epilepsija, miego, mitybos, elgesio, regos ar klausos sutrikimai. Užsiėmimai intensyvesni, iki 8 valandų per dieną ir su ne mažiau kaip keturiais specialistais, bet metinė riba 20 dienų.

Tai metinės apmokėjimo ribos, o ne kursas. Teisės aktas reikalauja dienos stacionaro dienas išdėstyti per visus metus, o ne duoti bloku iš eilės.

Stacionarinė ankstyvoji reabilitacija dienų limito neturi: ji apmokama ne už dienas, o kaip visas gydymo atvejis pagal giminingų diagnozių grupių metodą. Mūsų atveju 2026 metais tokio atvejo bazinė kaina buvo 3 692,36 euro, prie jos pridėti lydinčio asmens lovadieniai. Vienuolikos dienų kelionė susidėjo į beveik 3 900 eurų.

Atvejo kaina priklauso nuo diagnozės ir taikytų procedūrų, todėl kitam vaikui ji gali būti kitokia. Tai lubos, o ne garantuota suma.

Skirtumas tarp dviejų siuntimų už tą pačią vienuolikos dienų kelionę siekia apie 2 650 eurų.

⚠️ Dėl formuluotės siuntime. Mūsų siuntimuose buvo parašyta „3 lygio stacionarinės paslaugos“, ir ligonių kasa juos priėmė. Vis dėlto dabartinėje paslaugų nomenklatūroje lygių nebėra, jie panaikinti 2018 metais. Dabar paslaugos skirstomos į ambulatorines ir stacionarines. Todėl prašyti verta stacionarinių vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, be lygio.

Kaip dažnai. Kelionių skaičiaus įstatymas neriboja. Bet ribojama apmokamų paslaugų apimtis: užsienyje suteiktos paslaugos kompensuojamos tokia apimtimi, kokia jos būtų apmokamos Lietuvoje, o Lietuvoje galioja tos pačios metinės ribos. Be to, komandos konsultacijos teikiamos ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus. Šį kiekį galima išnaudoti per vieną kelionę arba per kelias, bet daugiau iš PSDF nesumokės.

Ar užsienyje gautos dienos nurašomos iš metinio limito. Ankstyvosios reabilitacijos atveju ne, ir tam yra paprasta priežastis.

Metiniai 20, 40 ar 60 dienų limitai taikomi dienos stacionaro paslaugoms `vaiko raida A`, `B` ir `C`. O stacionarinė ankstyvoji reabilitacija, kurią gavome Lenkijoje, apmokama visai kitaip: ne už dienas, o kaip vienas gydymo atvejis. Vadinasi, dienų, kurias būtų galima nurašyti, tiesiog nėra. Mūsų atveju taip ir buvo: užsiėmimai Lietuvoje dėl kelionių nesumažėjo.

Su reabilitacija II padėtis kitokia: ji apmokama už kiekvieną lovadienį, tad ten dienos skaičiuojamos. Kaip tokiu atveju elgiasi ligonių kasa, patys nepatikrinome, todėl planuodami pasitikslinkite raštu.

Viena praktinė atsargumo priemonė. Jeigu vaikas lanko užsiėmimus Lietuvoje ir tuo metu išvažiuojate, praneškite iš anksto, kad tomis dienomis paslaugos nebūtų žymimos kaip suteiktos. Sakome sąžiningai: normos, pagal kurią dėl to atsisakytų kompensuoti, nėra. Jeigu įstaiga pažymėjo paslaugas, kurių nebuvo, tai jos, o ne jūsų pažeidimas. Bet tvarkingi dokumentai kainuoja vieną skambutį.

Kokių dokumentų reikia

Kreiptis galima per vienerius metus nuo tos dienos, kai paslaugos buvo suteiktos, o ne nuo apmokėjimo ar sąskaitos datos. Šis terminas galioja būtent savo lėšomis apmokėtam gydymui Europos ekonominės erdvės šalyse.

Abiem keliais dokumentai tie patys.

Siuntimas. Jo nešti nereikia, kasa jį randa ESPBI sistemoje.

Įstaigos, kurioje buvote, išrašas. Olinek jis vadinasi opinia ir kainuoja apie penkiasdešimt eurų. Tai fizioterapeuto vertinimas, kuriame surašyta vaiko būklė, reabilitacijos tikslai, taikytos terapijos ir kas pasiekta. Apie tai, kad jo prireiks, geriau pasakyti iš karto atvykus, o ne paskutinę dieną.

Svarbu: originalo pateikti neprivaloma. Tvarkoje parašyta „medicinos dokumentus arba jų kopijas“, o pačioje prašymo formoje „originalai arba kopijos“. Reikalavimų dėl parašų ant užsienio dokumento, notaro, apostilės ar prisiekusiojo vertimo nėra. Mes originalą atidavėme, bet to daryti nebūtina.

Sąskaita už gydymą. Ji neprivalo būti išrašyta vaiko vardu: taisyklės tiesiogiai numato, kad už paslaugas galėjo sumokėti kitas asmuo. Bet iš finansinių dokumentų turi būti galima nustatyti keturis dalykus: kam suteiktos paslaugos, kokios jos, kas jas suteikė ir kiek sumokėta. Sąskaita tik tėvo vardu, be vaiko duomenų, šio reikalavimo neatitinka. Praktiškai paprasčiausia, kai sąskaitoje nurodyti vaiko vardas, pavardė, gimimo data ir paslaugų iššifravimas.

Mokėjimo patvirtinimas. Mokant kortele duodamas kvitas, jo nepameskite. Geriau mokėti kortele ir dėl to: net pametę kvitą, patvirtinimą galėsite atsispausdinti iš banko.

Prie viso to pridedamas prašymas ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Vaiko tėvams atskiro atstovavimą patvirtinančio dokumento nereikia.

Kur ir kaip paduoti

Nuo 2025 m. liepos 1 d. dokumentai teikiami Valstybinei ligonių kasai (VLK), o ne teritorinei ligonių kasai.

Važiuoti asmeniškai neprivalote. Tvarkoje nurodyti šeši lygiaverčiai būdai:

  • atvykus asmeniškai
  • paštu
  • per įgaliotą asmenį
  • elektroniniu paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu
  • per E. piliečio platformą
  • per E. pristatymo sistemą

Mes važiavome patys, bet dabar to nebedarytume.

Kiek laukti

Prašymas nagrinėjamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo. Esant objektyvioms priežastims terminas gali būti pratęstas dar iki 10 darbo dienų, ir apie tai VLK privalo pranešti raštu.

Mūsų atveju vieną kartą atsakė per šešias dienas, du kartus per maždaug tris savaites.

Pinigai pervedami per terminą, nurodytą pačiame sprendime. Mūsų dviejuose sprendimuose buvo nurodyta 30 ir 45 darbo dienos. Bendros normos su tokiais terminais nėra, tad žiūrėkite, kas parašyta jūsų sprendime, ir nesivadovaukite svetimu.

Mums pinigai atėjo maždaug per dešimt darbo dienų. Bet planuoti pagal tai neverta. Mums tiesiog pasisekė, o galėjo ir nepasisekti. Skaičiuokite pagal tuos terminus, kurie parašyti sprendime.

Ko nekompensuoja

Nekompensuojama:

  • kelionė
  • gyvenamoji vieta
  • maistas
  • dokumentų vertimas
  • valiutos keitimas ir panašios išlaidos (banko mokesčiai sąraše tiesiogiai neįvardyti, bet patenka į šią formuluotę, tad jų atgauti nesitikėkite)
  • socialinės paslaugos
  • priemokos, kurias ir Lietuvoje mokėtumėte patys
  • paslaugos, kurių nėra Lietuvos kompensuojamų paslaugų sąrašuose arba kurios iš esmės neatitinka jų turinio
  • vaistai ir medicinos pagalbos priemonės ambulatoriniam gydymui, nepatenkantys į kompensuojamųjų sąrašus

Grąžinama tik pati sveikatos priežiūros paslauga. Visa kita lieka šeimai. Mūsų atveju tą dalį dengia fondas.

⚠️ Vieną dalyką čia labai lengva supainioti, mes patys supainiojome. Skaičiuojant kompensaciją prie paslaugos kainos pridedami lydinčio asmens lovadieniai po 18,87 euro, ir abiejuose mūsų sprendimuose ta suma buvo. Bet tai ne jūsų išlaidų už butą atlyginimas. Tai lietuviškas įkainis: kiek lydinčio asmens buvimas kainuotų Lietuvos įstaigoje. Jis įeina į skaičiavimą, kiek ta pati paslauga kainuotų Lietuvoje. O tai, ką realiai sumokėjote už butą ir maistą Lenkijoje, nekompensuojama niekada ir į skaičiavimą neįeina.

Dar viena smulkmena, kurios niekur neparašyta. Sumą perskaičiuoja į eurus pagal valiutos kursą, galiojusį sąskaitos išrašymo dieną. Todėl tai, kokiu kursu jūs patys pirkote zlotus, kompensacijos dydžiui įtakos neturi. Tai keičia tik jūsų pačių išlaidas.

Kaip apskaičiuojama suma

Kompensuoja tiek, kiek ta pati paslauga kainuotų Lietuvoje. Ir ne daugiau, negu iš tikrųjų sumokėjote užsienyje.

Tai dvi atskiros ribos, ir galioja ta, kuri mažesnė.

Jeigu užsienyje sumokėjote mažiau, negu paslauga kainuoja Lietuvoje, grąžins tiek, kiek sumokėjote. Jeigu sumokėjote daugiau, grąžins tiek, kiek ji kainuoja Lietuvoje, o skirtumas lieka jums.

Kainos imamos tos, kurios galiojo Lietuvoje tuo metu, kai paslaugos buvo teikiamos užsienyje. Ne tos, kurios galioja tada, kai kreipiatės ar kai priimamas sprendimas.

Jeigu mokėjote ne eurais, suma perskaičiuojama pagal kursą sąskaitos išrašymo dieną. Tai gali skirtis nuo to, ką realiai nurašė bankas.

Ir dar viena riba, atsiradusi 2026 metų rugpjūtį: išmokama neviršijant tam skirtų PSDF biudžeto asignavimų.

Čia nurodytos bazinės kainos yra tos, kurias PSDF moka įstaigai už lovadienį (duomenys 2026 m. rugsėjo mėn.), o ne suma, kurią gauna šeima.

Ar daug kas taip važiuoja

Kai pirmą kartą apie tai išgirdome, atrodė, kad darome kažką neįprasto. Pasirodo, ne.

Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad 2025 metais tokių prašymų sulaukta 262, o metais anksčiau 230. Iš viso žmonėms išmokėta apie 405 tūkstančius eurų, tai yra 26 procentais daugiau negu 2024 metais. Didžiausia vienam žmogui kompensuota suma siekė 21,6 tūkstančio eurų.

O dabar svarbiausia. VLK rašo, kad dažniausiai kompensuojamos būtent medicininės reabilitacijos paslaugos, ir Lenkija tame sąraše minima pirmoji.

Vadinasi, tai ne išimtis ir ne koks nors gudravimas. Tai įprastas, kasmet daugelio šeimų naudojamas kelias.

Iš tų pačių skaičių matyti ir kai kas kita. Padalykite 405 tūkstančius iš 262 ir gausite maždaug pusantro tūkstančio eurų vienam prašymui. Sumos būna labai skirtingos, ir tikėtis, kad grąžins viską, neverta.

Yra ir kitas kelias: kai gydymą organizuoja Lietuvos ligoninė

Viskas, kas surašyta aukščiau, yra apie tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą: važiuojate patys, susimokate patys, paskui atgaunate dalį.

Bet yra ir antras kelias, išankstinis sutikimas, dokumentas S2 (anksčiau E112). Tada gydymą užsienyje organizuoja Lietuvos universitetinė ligoninė, o užsienio įstaigai sumoka valstybė. Jums už pačias paslaugas mokėti nereikia.

Taip daroma tada, kai Lietuvoje jau išnaudotos galimybės arba paslaugos nepavyksta suteikti laiku. Sprendžia ne pacientas, o ligoninės gydytojų konsiliumas.

Tai retas kelias ir skirtas kitokiems atvejams. 2025 metais išduoti 38 tokie dokumentai, dažniausiai sudėtingoms ir retoms procedūroms. Reabilitacija į šį sąrašą nepatenka.

Išankstinio leidimo tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai Lietuvoje niekada nereikia, nei ambulatorinėms, nei stacionarinėms paslaugoms. Europos Sąjungos teisė leidžia valstybėms tokį reikalavimą įsivesti, bet Lietuva to nepadarė.

⚠️ Ir čia yra brangiausia klaida, kurią galima padaryti. Iš to, kad leidimo nereikia, neseka, kad jo neverta turėti. Tai du skirtingi keliai, ir pasirinkti reikia prieš išvykstant:

  • Be leidimo, tarpvalstybine tvarka: susimokate visą užsienio sąskaitą, o atgaunate tik dalį, apskaičiuotą pagal Lietuvos kainas, be kelionės, buto ir maitinimo.
  • Su dokumentu S2: gydymą užsienio įstaigai apmoka tos šalies sistema, ir sąskaitos jums nėra. Bet S2 prašoma iš anksto, per universitetinę ligoninę, su gydytojų konsiliumo išvada, ir atgaline data jis neišduodamas.

Vadinasi, šeima, kuri išvažiavo „nes leidimo nereikia“, nebegali persigalvoti grįžusi. Prieš planuodami ilgą ar brangų kursą, bent pasitikslinkite, ar jūsų atvejis netinka S2. Reikia turėti omenyje ir tai, kad pagal S2 paslaugos teikiamos tik toje šalyje viešajai sistemai priklausančiose įstaigose, tad privačiam centrui jis netinka.

Ką pataria pati ligonių kasa

VLK Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Lina Noreikienė pataria prieš apsisprendžiant pasidomėti paslaugų kainomis pasirinktoje užsienio įstaigoje ir susisiekti su ligonių kasa, kad išsiaiškintumėte, ar tos paslaugos apskritai kompensuojamos ir kiek.

Patarimas geras, ir mes patys taip nepadarėme. Sužinojome sumą tik gavę sprendimą.

Jeigu atsisako

Sprendimą galima apskųsti per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Sprendimą apskųsti galima administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, o teritorinės kasos sprendimą prieš tai dar ir tos pačios kasos taikinimo komisijai.

Mums neatsisakė nė karto.

Ką iš viso to supratome

Tvarka veikia. Pinigus grąžina, ir grąžina nemažus.

Bet niekas jūsų neinformuos, kad turite tokią teisę, ir niekas nepasakys, kad pagal kitokį siuntimą būtumėte gavę tris kartus daugiau. Tai reikia išsiaiškinti patiems.

Šis puslapis yra mūsų patirtis, ne teisinė konsultacija. Tvarka keičiasi, kainos taip pat. Prieš planuodami kelionę pasitikslinkite ligonių kasoje.

Jeigu ruošiatės vežti vaiką reabilitacijai į užsienį ir turite klausimų, parašykite. Atsakysime iš savo patirties.


Skaičiai apie 2025 metus paimti iš Valstybinės ligonių kasos pranešimo Nuo reabilitacijos Lenkijoje iki protonų terapijos Danijoje: kur gydytis vyksta lietuviai (2026 m. vasario 17 d.).

Medicininių paslaugų bazinės kainos paimtos iš Valstybinės ligonių kasos skelbiamo sąrašo „ASP paslaugų (išskyrus aktyviojo gydymo) kodai ir bazinės kainos“, galiojančio nuo 2026 m. liepos 1 d.

Teisinė informacija patikrinta pagal galiojančias teisės aktų redakcijas: SAM 2013-10-15 įsakymas Nr. V-957 (tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimas), SAM 2022-11-23 įsakymas Nr. V-1738 (medicininės reabilitacijos skyrimas), SAM 2000-12-14 įsakymas Nr. 728 (vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija), SAM 2008-06-28 įsakymas Nr. V-636 (siuntimai), SAM 2022-11-03 įsakymas Nr. V-1630 (bazinės kainos).